Adam Przechrzta – “Adept“

Adam Przechrzta – “Adept“

(Materia Prima #1)

Prasideda kaip koks „Piknikas šalikelėje“, tik nukeltas į XX amžiaus pradžią. Na, ir vietoje ateivių papiknikavo tamsiosios jėgos. Maskvoje, Peterburge ir Varšuvoje po tų piknikų liko anklavai – uždaros, sidabru aptvertos teritorijos, kuriose galioja visai kiti fizikos (ar metafizikos?) dėsniai. O dar tie padarai, kas ten gyvena… Apsilankyti anklave gali tik kariniai patruliai ir alchemikų gildijos nariai, ieškantys anklavuose jiems reikalingų elementų.

Vienos tokios „ekskursijos“ anklave metu ir susitinka du pagrindiniai veikėjai – alchemikas Olafas Rudnickis, kurio tėvas buvo 1863 metų sukilimo dalyvis, ir rusų imperijos ypatingojo padalinio karininkas Samarinas. Nuo tos akimirkos jųdviejų likimai persipins ir netgi užsimegs savotiška draugystė, nepaisant to, kad nors Olafas ir nuolat pabrėžia „nesidomintis politika“, bet niekuomet ir nepamiršta – jis lenkas, o Samarinas, kad ir kaip žiūrėtum, okupantas.

Ir netrukus tas įkyrus „Pikniko“ šešėlis pasislenka į antrą planą. Priekin lenda intrigos, magija ir politika, o pastarąja nesidomintis Rudnickis atsiduria viso to vis greičiau besisukančio verpeto centre.

Pasaulis įdomus, fabula išlaiko dėmesį. Bet stilius… Tiesa, į pabaigą kiek pasitaiso – arba aš tiesiog pripratau. Todėl trys iš penkių. Bet labai tvirti trys. Prie tęsinių, matyt, sugrįšiu. Juolab kad autorius nutraukia pasakojimą vos ne per pusę žodžio.

3/5